verba


verba
verbà (sl.) sf. (4) KBII82, K, K.Būg, Rtr, , FrnW, 1, ; RtŽ 1. Lex66, H, H197, R, R274, , 366, N, BS152, LB6, L, L487, DūnŽ, LzŽ, LEXXXIII317 puokštė iš kadagio, gluosnio, karklo ar kt. šakelių, šventinama Verbų sekmadienį bažnyčioje (minint iškilmingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę); palmės šakelė: Verbàs šventinti NdŽ. Iš ėglio daro verbas ir nešasi į bažnyčią šventint Vj. Su verbõm eina bažnyčion Btrm. Taigi verbõs prisiskina gi, nusineša gi te bažnyčios[na], pašventina tenai Antš. Čia takas priklotas verbų̃, visokių kvietkų primesta, ir kunigas eina ir švenčia Kp. Verbàs šventina ir deda an lango Sn. Rūkė su verbõms, [ėmė] švęsto [v]andens [, šlakstė], o aš skambinau su tum skambalu Klk. Tujau atnešė verbų̃, muni apsmilkė aplinkuo Als. Pasidaro tokią šluotą, tų verbų̃, ir jau bėga tuos kiemuos, kur yra vaikų Alz. Da tei nebuvo, ka verbõs neturėčiau [p]Slv. Kas neturi verbõs, tam biesas įbruka uodegą palaikyt Krtn. Apsmilko budinkus verbum̃s Krž. Nuog verbų gijas, raikštukus nusiriša ir, jei ranką sopa ar koją, tai užriša Vrn. Verbàs languos pastačiau nuo grauzmo Klt. Kad perkūnas namo netrenktų, reikia namus statant pamato sąsparoje į iškirstą kryžių įdėti verbos šakelių LTR(VšR). Iš anų žagarų angu karklių, kurias jie vadinlavo verbomis, kurias švęslavo verbnyčia, darydami burtas burlavo, kryžius iš jų darydami kaišlavo ant atverų (angų), ant durų, angu vartų už langų WP72. Verbą rūkia ažtat, kad visi (paukščiai ir gyvuliai) namo rudenį grįžtų LTR(Slk). Mamytė įdėdavo prosėn anglių, verbõs, ėglio, tada gyvulius visus parūkia PnmR. Verbà išvarinėja [pavasarį] gyvulius iš tvarto Kls. Apsišvenčiam verbẽlę ir tris kartus per karvę suduodam DrskŽ. Jei nori, kad karvės būtų riebios, pavasarį pragyk jas verba LMD(Tvr). Pavasarį karves, kad neišsiskirtų iš bandos, pirmą sykį varant iš tvarto, reikia varyti su verba LTR(Čb). Vieni kitus plakė verbomis, kad būtų švarūs, sveiki, nusivalytų nuo visokių blogybių, pasidarytų geresni . ^ Ne aš mušu, verba muša J. Verbà plaka, ne aš plaku, už savaitės bus Velykos, bus margučių Lbv. Verba plaka, ne aš plaku, ar žadi velykaitį? Kdl. 2. LBŽ, NdŽ, LKKXI148(Zt), LKAI165, Nmn, Kzt bot. toks gluosnis, blindė (Salix caprea); žilvitis, karklas: Raudonoji verba (Salix daphnoides) . Verbà vadom visą krūmą žilvičių rykščių DrskŽ. Verbų̃ visokių yra: verbà tikra, yra verbà, ką kačiukai auga Kpč. Prieš nedėlią atanešė, pirkioj razžydo verbõs kačiukai Švnč. Jau verbà sprogsta OG62. Verbà – didelė medžiaga būsta Lz. Verbà daug puvėsio turi – gera bitėm Dv. Dūdelę iš verbõs padaro Asv. Iš verbų̃ kašikus pindavo, virves del medžių varyt, kap varo upėm Pv. Verbų̃ labai daug vėjo palaužyta Mrc. Renka verbų̃ žagaraitį ir varo ganyt LzŽ. Palei keliu verbà auga Vvs. Ver̃bos, visa ver̃bos buvo pas kelią Btrm. Apsodyk pirkią verbõm Mrk. Kad regėtai, kokia verbà – kap apimt glėbiu Dv. Aš užaugau verbele, mane išpjovė dūdele (d.) LzŽ. Rūtų daržely stovi verbẽlė (d.) Auk. An kalno verba, po kalnu merga, tę stovėjo mergelė graži raudona LTR(Mrc). ^ Kap verbà merga išaugo DrskŽ. Moteris tai kai verbà – kuo daugiau laužai, tuo gražesnė ataželia Str. Iš verbos karnų vyžų nenupinsi V598. 3. LTEXII269 sausais žolynais (džiovintomis gėlėmis, smilgomis) ir dažytomis skiedrelėmis meniškai apipinta rykštė – liaudies taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių rūšis (ppr. daroma tik Vilniuje ir Vilniaus krašte): Vilniaus verbas pardavinėdavo prie bažnyčių ir nešdavo taip pat šventinti LEXXXIII407. Įgudęs meistras sugeba nupinti po dvi verbas per valandą sp. 4. LKAI165, Grnk, Št, Jsv bot. kadagys, ėglis (Juniperus communis): Palaužiau verbõs pušinei Ktk. Parnešk verbõs bent vieną gražesnę šakelę Dbk. Ir žiemą, ir vasarą verbà žaliuoja Blnk. 5. NdŽ bot. beržas (Betula). 6. palmė: Žaliuos kaip alyvų (verbos) medis CII187. ^ Kad aš tavyje žaliuočiau kaip verbų medis prš.
◊ verbà žìno nežinia, niekas nežino: Verbà jį žìno Mrs.
verbų̃ kar̃klas NdŽ; LBŽ bot. gluosnis blindė (Salix caprea).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • VERBA — tum ore, tum manibus expediuntur. Et quidem prius rite ut fieret, in infantia statim adhibitus est apud Veteres primus vocis Enodator, ut Tertullianus vocat, de Pallio, c. 5. qui, quomodo singula quaeque verba, quâ voce, quô motu oris essent… …   Hofmann J. Lexicon universale

  • verba — (Latin: Words.) A term used in many legal maxims, including verba sunt indices animi, which means words are the indicators of the mind or thought ; and verba accipienda ut sortiantur effectum, or words are to be taken so that they may have some… …   Law dictionary

  • verba — (izg. vȅrba) DEFINICIJA riječi, ob. u: SINTAGMA verba res sequitur (izg. verba rȇs sȅkvitur) iza riječi slijedi čin; verba volant, scripta manent (izg. verba vȍlant, skrȋpta mȁnent) riječi odlijeću, pisano ostaje; ono što se kaže lako je… …   Hrvatski jezični portal

  • verba — Verbà sf. (4) NdŽ, Ktv, Kpr, Žml, Zr, Tvr žr. Verbos: Ant Verbos nedėlios DP131. Dienoj Verbos nedėlios MP130. Verbos nedėlė Lex66. Paskutinė nedėlia prieš Velykas – Verbà, tai tada sustaisai kvietką didelę, kunigas apšvenčia, eina par bažnyčią …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Verba — (lat.), Mehrzahl von Verbum (s.d.) …   Kleines Konversations-Lexikon

  • verba — |é| s. f. 1. Cada uma das cláusulas ou artigos de um documento ou escritura. 2. Nota; comentário; apontamento; parcela. 3.  [Por extensão] Quantia …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • verba — verbà dkt. Verbàs švéntinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • verba — (Del fr. verve). f. Labia, locuacidad …   Diccionario de la lengua española

  • Verba — Infobox musical artist Name = Verba Img capt = Verba ( [mailto:verba@umc.pl e mail] ) Img size = Landscape = Background = group or band Birth name = Alias = Bartas Ignac Born = Died = Origin = Piła, POL Instrument = Voice type = Genre = Pop… …   Wikipedia

  • verba — ► sustantivo femenino Facilidad de palabra y gracia para expresarse. SINÓNIMO locuacidad * * * verba (del fr. «verve») f. *Elocuencia o locuacidad. * * * verba. (Del fr. verve). f. Labia, locuacidad. * * * ► femenino Labia, locuacidad …   Enciclopedia Universal